Jis yra naudingas visiems: tiems, kurie kuria, ir tiems, kurie naudojasi. Pagrindinis principas – dalintis sukauptomis žiniomis, užuot vėl bandžius išrasti dviratį, tam sugaišti daug laiko ir savo pasiekimus paslėpti nuo kitų. Žinoma, gali atrodyti naudingiau, atidavus daug laiko ir jėgų savo kūriniui, kitiems leisti prie jo prieiti tik už tam tikrą kainą, tačiau mąstant plačiau, akivaizdu, jog kur kas didesnę naudą atneša žinių dalinimasis ir bendras sukurto produkto tobulinimas.

Atviro kodo principu dirbančioms kompanijoms, kurių produktas prieinamas visiems, šis būdas taip pat naudingas, nes vartotojai, t.y. visi asmenys, turėdami galimybę laisvai juo naudotis, dažnai tampa nuolatiniais to produkto tobulintojais, todėl nereikia papildomų profesionalių darbuotojų. Apie patobulinimus informacinės sistemos dėka sužino visi, ir produktas gerėja, bet vis tiek lieka atviras tolimesniems pakeitimams, o tai reiškia, kad vyksta produkto evoliucija.

Tokios “atviros” bendruomenės yra alternatyva toms kompanijoms, kurios remiasi uždarumo principu, kuomet sukurtas produktas yra prieinamas tik už tam tikrą kainą, o jo savarankiškas keitimas iš vartotojų pusės yra neįmanomas. Produktą tobulina tik uždaros profesionalų komandos ir vartotojams vėliau tenka mokėti papildomus pinigus už jų įdiegimą. Kadangi dažnai nesimato kito pasirinkimo, toks “sukurk ir nesidalink” principas pasaulyje sėkmingai veikia, visgi alternatyvi atviro kodo bendruomenė jau užima itin didelę dalį ir ima drąsiai plėstis ir Lietuvoje.

Atviro kodo misija – tai, kad jis padeda kurti visuomenę, kuri nebijo dalintis, nes tame įžvelgia visokeriopų patogumų: